- vikruotis
- vikrúotis vksm. Vikrúokis – pasivė̃linsime!
.
.
mitravoti — ×mitravoti, oja, ojo (hibr.) 1. tr. mitrinti: Gaspadinė mitravo[ja] savo šeimyną J. Daužė kumstėmis ir su vėzdu pačią mitravojo JD855. 2. refl. stengtis vikriai, greitai ką daryti, vikruotis: Ko tu čia teip mitravojysi – tau už tai vis tiek nėko… … Dictionary of the Lithuanian Language
vikruoti — vikruoti, uoja, ãvo intr. NdŽ 1. vikriai judėti, suktis: [Pamergė] ratelį suko taip, kad bernai tik ir taikė, kad ir jį, ir tik jį įsuktų, pabroliai, kaip vijurkai aplink ją vikravo J.Balt. | refl. Rtr, NdŽ, KŽ: Ji turėjo vikruotis ir skubėti… … Dictionary of the Lithuanian Language